Sri Ramana Maharishi

Mokymas


Laimė

Visi žmonės trokšta laimės be jokio liūdesio atspalvio, bet tuo pačiu save myli labiausiai. Meilės esmė yra laimė, todėl laimė turi būti išvien su meile. Kiekvieną dieną laimė yra patiriama miegant, kai miege nedalyvauja protas. Kad pasiekti prigimtinę laimės būseną kiekvienas privalo pažinti save, todėl klausimas „Kas aš esu?“ yra pats svarbiausias.

Sąmonė

Būtis arba sąmonė yra vienintelė realybė.
Sąmonė + budrumas = budrumas, sąmonė + miegas = miegas, sąmonė + sapnas = sapnas. Sąmonę mes galime palyginti su ekranu, kuriame mes galime regėti pasirodančius ir išnykstančius vaizdus. Šis ekranas yra realus, o vaizdai jame - tik šešėliai.

Protas

Protas yra nuostabi jėga, kuri yra neatskiriama nuo savasties. Tai kas mūsų kūne iškyla kaip „Aš“, yra protas. Kuomet per intelektą bei jutimus pasirodo subtilus protas, tuomet galima atpažinti bendruosius vardus bei būsenas. O kada tai pasilieka širdyje, vardai ir būsenos išnyksta... Jei protas pasilieka širdyje, tuomet „Aš“ arba ego, kuris yra visų minčių šaltinis, išeis ir pasiliks šviesti tik tikroji Savastis – tikrasis ir amžinasis „Aš“, kur neliks jokio ego pėdsako ir bus tikroji savastis.

Klausimas - Kas aš esu?

Mintis „Aš“- pagrindinis visų minčių šaltinis.
Proto virsmas įvyks vien tik uždavus klausimą „Kas aš esu?“. Mintis „Kas aš esu?“ sunaikins ne tik visas kitas mintis, bet netrukus nužudys ir pačią pradinę mintį. Jei kartais iškiltų kitos mintys, nereikia jų vystyti, turime tik užduoti sau klausimą. Atsakymas bus, kad ta mintis iškilo man. Ir jeigu jūs klausite „Kas aš esu?", tuomet protas grįš į savo pradinį šaltinį, iš kur jis ir yra kilęs. O iškilusi mintis taip pat paskęs. Šios praktikos dėka jūsų proto galios sparčiai vystysis.

Atsisakymas

Atsisakymo būsenai pasiekti galimi keli būdai. Vienas kelias yra žvelgti į „Aš“ šaltinį ir paskęsti jame. Kitas kelias - kad „aš" esu bejėgis ir tik vienas Dievas yra visagalis, todėl aš visiškai esu saugus ir juo pasitikiu... Ši mintis ilgainiui išsivysto į tai, kad egzistuoja tik Dievas ir į jokį ego nėra atsižvelgiama. Abu šie metodai veda į tikslą. Visiškas atsisakymas yra kitas jnana arba išsivadavimo terminas.

Trys būsenos: miegas, sapnas ir budrumo būsena

Nėra jokio skirtumo tarp sapno ir budrumo būsenų, išskyrus, kad sapnas yra trumpas, o budrumo fazė yra ilga. Abi jos yra proto rezultatas. Mūsų tikroji būsena yra virš budrumo, sapno ar miego būsenų ir tai vadinama „turima“.

Gailestingumas ir Guru

Aš nesu minėjęs, kad nereikia Guru. Juk Guru nebūtinai visuomet turi būti žmogumi. Pirmiausia žmogus galvoja, kad Guru yra žemesnė būtybė, bet tuojau pat mano, kad yra ir aukštesnis, visa žinantis galingas Dievas, kuris kontroliuoja savo ir viso pasaulio likimą. Žmogus jį garbina arba atlieka Bahti. Kai žmogus pasiekia tam tikrą pakopą ir yra pasiruošęs nušvitimui, tas pats Dievas, kurį jis garbino, ateina kaip Guru ir jį veda keliu toliau. Guru reikalingas tik tam, kad jums atvertų akis ir pasakytų, kad „Dievas yra tavyje. Nerk į save ir patirk“. Dievas, Guru ir Savastis yra tas pats.

Savirealizacija

Savirealizaciją paprastai mes vadiname tiesiog buvimu savimi, kuri nėra kažką žinanti, arba tai yra būsena, kurioje niekuo nesistengiama virsti. Jeigu kažkas yra pasiekęs tokį savęs realizavimo lygį, tuomet jis yra ne kas kita, kaip jis vienintelis, kuris tokiu buvo visuomet. Šios būsenos jis negali apibrėžti, jis tiesiog tame tik gali būti. Norėdami rasti geresnį šios būsenos apibrėžimą mes vis nevykusiai apie tai kalbame ir nieko geresnio neatrandame.

Širdis

Širdies tuštumoje, paskendęs „Aš“-„Aš“ jausme, kaip Atman (Savastis), švyti vienintelis Brahmanas. Stenkis pasiekti širdį nerdamas giliai į save kvėpavimo pagalba arba tiesiog susitelkdamas į savęs ieškojimą, tuomet tu įsitvirtinsi Savastyje.

Išsižadėjimas

Paklaustas „O kaip gi sekasi eiti išsilaisvinimo (Moksha) link žmogui vedančiam šeimyninį gyvenimą (grihastha)?“, Bhagavan atsakė, “Kodėl tu manai, kad esi grihastha? Jeigu tu veiksi kaip asketas (sanyasi), tuomet tokios mintys tave ir aplankys. O jei tu ir toliau manysi esąs šeimos žmogus, nors ir visko išsižadėjęs išeisi į mišką, tavo mintys eis kartu. Visų minčių šaltinis yra EGO. Tu mąstai, kad esi grihastha, kadangi būtent ego sukuria tavo kūną ir pasaulį. Ir jeigu tu išsižadėsi pasaulietinio gyvenimo būdo, vis tiek tavyje bus sanyasi grihastha mintis, kuri kankins tave ir miške. Tokio pobūdžio mintys dar labiau išvešės naujose aplinkose, todėl nėra jokios prasmės keisti aplinkas. Visa ko kliūtis yra protas ir su juo privalu susitvarkyti, nesvarbu kur esi, ar namuose ar miškuose. Jeigu tu gali tai atlikti miške, tai kodėl to paties negali padaryti namie? Kam reikia keisti aplinką? Gali pradėti stengtis jau dabar ir visai nesvarbu kokioje aplinkoje šiuo metu esi.

Likimas ir laisva valia

Laisva valia ir likimas egzistavo visuomet. Likimas yra mūsų praeities veiksmų pasekmė ir tai kelia mūsų kūnui rūpestį. Leiskite kūnui veikti kaip jam patinka. Kodėl jūs rūpinatės ir kreipiate dėmesį į tai? Laisva valia ir likimas gyvena tiek, kiek gyvena kūnas, tačiau jnana peržengia juos abu. Tikroji savastis yra aukščiau už žinojimą bei neišmanymą. Kas benutiktų, tai priklauso nuo mūsų praeities veiksmų, aukščiausios valios bei kitų veiksnių.
Yra tik du keliai užkariauti likimą arba nuo jo nepriklausyti. Pirmasis kelias yra tuomet, kai mes išsiaiškiname kam yra skirtas šis likimas. Čia mes atrandame, kad tik ego, o ne mūsų savastis, yra susijęs su likimu ir kad ego visai neegzistuoja.
Kitas kelias yra nužudyti ego atvirai kreipiantis į aukščiausią, suvokiant savo beviltiškumą ir visą laiką akcentuojant „ne aš“ bet „o aukščiausias“ ir atsisakant visų „Aš“ bei mano, ir paliekant viską spręsti Dievo valiai. Visiškas ego sunaikinimas yra būtinas nugalėti likimą, ar tu tai pasieksi per savianalizę ar bhakti marga (kelią).