Nisargadatta Maharaj

Biografija

Kada yra klausiama apie jo biografijos detales, Sri Nisargadatta Maharaj mėgo sakyti “Aš nesu gimęs“, nes jis niekad savęs netapatino su savo fiziniu kūnu. Jis siejo save tik su amžinybe ir tyru buvimu. Kad ir kaip ten bebūtų, toliau pateikiamia trumpą Sri Nisargadatta Maharaj asmenybės biografiją.

Sri Nisargadatatta Maharaj gimė 1897 metų balandžio 17d. auštant, per pilnatį Bombėjuje, tą pačią dieną kaip ir jo šventenybė Lord Hanuman. Ir Lord Hanuman garbei jam buvo suteiktas „Maruti“vardas. Jis augo dviejų brolių ir keturių seserų apsuptyje. Nisargadata tėvas, kurio vardas buvo Shivrampant, dirbo tarnautoju Mumbajuje, o vėliau kaip smulkus ūkininkas Kandalgaone, mažame kaimelyje miškingame Macharashtra Ratnagiri rajone, kur ir jie visi ir gyveno. Jo šeima buvo labai religinga, tradicinės Hindu kultūros pasekėja. 1915 metais, būdamas aštuoniolikos, Maruti neteko tėvo. Po tėvo mirties kartu su broliu jie išvyko į Bombėjų.

Netoli Bombėjaus Maruti pradėjo dirbti kaip ofiso tarnautojas, bet neužilgo atidarė nedidelę krautuvėlę, kurioje pardavinėjo susukamas cigaretes. Šiame versle jam puikiai sekėsi, o 1924 metais jis vedė Sumatibai. Jie susilaukė trijų dukterų ir sūnaus.

Marutis turėjo išmintingą draugą Yashwantrao Bagkar, su kuriuo dažnai kalbėdavosi dvasingomis temomis. Vieną dieną Yashwantrao supažindino Marutį su Shri Siddharameshwar Maharaj, jo būsimu guru. Sri Siddharameshwar Maharaj tuo metu buvo Navnath Sampradaya Inchegeri padalinio vadovas. Maruti buvo duota mantra, kuri buvo visiškai susieta su Navnath tradicija, kartu su ja jam buvo suteiktos instrukcijos meditacijai. Jo guru liepė jam susikoncentruoti į jausmą „Aš esu“ ir pasilikti šioje būsenoje. Maruti nebuvo dalyvavęs jokiuose specifiniuose kvėpavimo, meditacijos ar rankraščių studijavimo kursuose. Jis tik sekė savo guru instrukcijomis, kuriose buvo sakoma koncentruotis į jausmą „Aš esu“ ir per tris metus jis pasiekė savirealizaciją ir savimonę.

Sri Siddharameshwar mirė 1936 m. Šis žmogus sužadino Marutyje stiprų pasiaukojantį jausmą, su kuriuo jis ir veikė. 1937 metais jis paliko savo šeimą ir verslą ir patraukė į Himalajus. Srikant Gogte ir P.T.Phadol, Sri Nisargadatto knygos “Aš esu tai“ įžangoje kalba apie šią jo kelionę. Keliaudamas į Himalajus, vietą, kur jis planuoja praleisti savo likusį gyvenimą, jis sutiko brolį- pasekėję, kuris įtikino jį apie atsiskyrėlio gyvenimo trūkumus ir apie didesnę dvasinę vertę beaistriame veikime. Kai 1938 m. Maruti sugrįžo iš Himalajų jis rado tik vieną veikiančią parduotuvę iš buvusių šešerių, tačiau ir tos vienos užteko šeimos išlaikymui.

1942-1948 periodu jis neteko dukters ir savo žmonos Sumatibai. Savo mokymus pradėjo 1951 m., tik po to, kai jam tai perdavė jo guru Sri Siddharameshwar Maharaj.

Marutis paėmė „Nisargadattos“ vardą, kurio reikšmė yra „tas kuris yra natūralioje būsenoje“ ir paveldėjo narystę Navnath Sampradaya grupėje. Visa laisvą laiką jis skyrė meditacijai pagal jo guru suteiktas instrukcijas.

1966 metais jis paliko savo verslą ir tęsė savo mokymus namuose. Knygoje „Aš esu tai“ išsakytos mintys, kurių šaknys yra siejamos su senovės Upanišadų tradicija, padarė tuo laiku ženklų filosofinį lūžį, o pamaldūs viso pasaulio žmonės vyko pas Nisargadatta išgirsti jo unikalios žinutės iki pat jo mirties.

Maharaj mirė 1981 m. nuo gerklės vėžio.